Konferencija – Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100

Autorius Vytautas Česnaitis

Vytautas Česnaitis

Apie kultūrą, kultūringai (13)

2019-aisias Lietuva mini prezidento institucijos 100-metį, vertina dabartinį ir tarpukario prezidentavimą. Gerbia ar kritikuoja esamus, buvusius prezidentus, šliejasi prie artimesnio širdžiai. Svarsto, atlieka tyrimus, kaupia medžiagą, diskutuoja, rašo knygas, rengia vienokias ar kitokias konferencijas. Viena jų įvyko balandžio 11 dieną Ukmergės muziejuje, pavadinimu „Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100“. Keturi pranešimai, penkios temos, penki vertinimai.

nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

Pirmuoju smuiku pagarbiai ir išlaikytai griežė profesorius ir ambasadorius, daugelio knygų apie Antaną Smetoną autorius Alfonsas Eidintas. Jo pranešimas „A. Smetonos vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę“ sugrąžino į tradicinius, 20 a. pr. įvykių aiškinimus. Vilniaus Seimo, jo pirmininko, pirmojo valstybės prezidento Antano Smetonos veikimo peripetijas.


nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

Antrame pasisakyme – „Prezidento rūmai Kaune 1919-1940“ – Justina Minelgaitė Plentienė privertė susirinkusius pažvelgti į tarpukario prezidentūros pastato istoriją. Pristatė jo atsiradimo ypatybes, aukso amžių Kaune, prezidentavusių Lietuvos prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus – pomėgių ir buities momentus.


nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

Neatvykus profesoriui Algimantui Liekiui, trečią temą „Prezidento A. Smetonos indėlis lietuvybei ir valstybės kūrimui“ klausytojams išguldė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius. Pabrėždamas vertybinius laikmečio dalykus, ką ir kaip savo laiku kalbėjo bei dirbo prezidentas Smetona. Telkdamas lietuvių tautą, puoselėdamas lietuvybę, skleisdamas vienybės mintį, kurdamas valstybę.


nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

Kruopščiai sudėliojęs medžiagą temai „Mūsų kraštietis prezidentas A. Smetona“, muziejininkas Raimondas Ramanauskas išdėstė ketvirtąją temą. Apie Smetonų giminę, prezidento vaikystę, mokslus, Užugirio kraštą. Kas gi ta Ukmergė be jo įdirbio, švietimo įstaigų, Gedimino pulko ir pan., klausė muziejininkas. Ir buvo teisus, nes kraštiečio prezidento įdirbis veikia šiandien, tik atidžiau vertinkime ir pateikime.


nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

Iš istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros atvykęs kūrybinis istorikių kvartetas – dr. Ingrida Jakubauskaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė ir Renata Mikalajūnaitė – į konferencijos programą įnešė puikių pavasarinių spalvų. Ką tik išleistos monografijos „Prezidento rūmai Kaune“ bendraautorystės įspūdžių, kūrybinių atviravimų. Istorikės dalinosi savo atradimais, įžvalgomis, niuansais, su kuriais, renkant brandžią medžiagą, joms teko susidurti. Apie  175 m. gyvuojantį prezidento rūmų pastatą mačiusius gubernatorius, prezidentus, politinių peripetijų ir konvulsijų virsmą iki nūdienos muziejaus. Kaip pasakojo moderatorė Renata, šioje monografijoje papasakota Kauno, Lietuvos ir, iš dalies, Europos istorija. Svarbi Lietuvai, svarbi autorėms ir mums, pabuvojusiems, išklausiusiems, vertinusiems. Galima teigti, kad šis istorinės prezidentūros kauniškių kvartetas ir buvo šios konferencijos ašimi, vertas atskiro monografijos pristatymo renginio, publikos ir autorių bendravimų, plojimų ir palinkėjimų dirbti toliau…


nuotr. aut.: Ignas Lukoševičius

0 komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba