Jeigu seniausias Ukmergės krašte Deltuvos parapijos 1468 m. Romos popiežiaus Pauliaus II Šv. Atlaidų suteikimo dokumentas yra žinomas, viena ar kita forma prieinamas visuomenei, tai kitas, svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Mykolo ir Jono Kęsgailaičių Deltuvos parapijos 1476 m. fundacijos dokumentas, iki šiol nesurastas. Nežinia kokiose institucijose ir teritorijose randasi Plačiau…
Almanacho ESKIZAI redaktorius Vytautas Česnaitis Pagaliau, prieš pat didžiuosius švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidus, į Deltuvos bažnyčią (bent trumpam) sugrįžo ilgokai lauktas paklydėlis – 1468 m. dokumentas, popiežiaus Pauliaus II bulė. Istorinis pergamentas ir tapatumo ženklas, kokiu negali pasigirti bei atsiskleisti Kauno ir kitų Lietuvos vyskupijų parapijos. Ko Plačiau…
Vytautas Česnaitis Apie kultūrą, kultūringai (13) 2019-aisias Lietuva mini prezidento institucijos 100-metį, vertina dabartinį ir tarpukario prezidentavimą. Gerbia ar kritikuoja esamus, buvusius prezidentus, šliejasi prie artimesnio širdžiai. Svarsto, atlieka tyrimus, kaupia medžiagą, diskutuoja, rašo knygas, rengia vienokias ar kitokias konferencijas. Viena jų įvyko balandžio 11 dieną Ukmergės muziejuje, pavadinimu „Lietuvos Plačiau…
Kiek nedaug informacijos apie Vepriuose gyvenusį fotografą Gecevičių-Pajalniką. Tiksliai ir pavardės niekas negali prisiminti. Tik, keli išsaugoti, šiandien prieinami ir atviri vepriškiams foto negatyvai grąžina Česlovo skolą priėmusiai ir leidusiai fotografuoti bendruomenei. Dokumentiniai kadrai prailgina gyvenvietės, fotografo Gecevičiaus-Pajalniko egzistenciją… Fotografavo įvairiomis progomis – vestuvių, laidotuvių, jubiliejų ir šiaip paprašytas. Plačiau…
Deja, kitų religinių bendruomenių maldos namų, cerkvių ir būtent sinagogų nuo prezidento Antano Smetonos apsilankymo 1927 m. ženkliai sumažėjo. Dauguma jų nuo žemės paviršiaus buvo nušluotos ir todėl mums nepavyko jų atrasti. Jeigu stačiatikių ar sentikių bendruomenės atlaikiusios negandas kai kuriose vietovėse veikia, pavyzdžiui, Šiauliuose Šv. apaštalų Petro ir Povilo stačiatikių, tai žydų gyvosios tradicijos nebėra nei Anykščiuose, nei Linkuvoje, Viekšniuose, Švėkšnoje, Valkininkuose ar Žagarėje. Lygiai kaip ir jų kultūros praeitimi garsėjusiame Vabalninke, Joniškėlyje, Akmenėje ir kitur. O juk Lietuvos prezidentas A. Smetona 1927 m. kelionėje šios konfesijos atstovų buvo pasitinkamas, lankėsi sinagogose, klausėsi maldų, palinkėjimų, sakė prakalbas. Tiesa, daugelyje vietovių yra išlikę viešieji ar gyvenamieji žydų pastatai ir net senieji namų kvartalai, kaip ir kapai, paminklai, tačiau bendruomenių, gyvojo organizmo jau seniai nebėra.
Laimei, praeities netekčių ir atsinaujinimo kultūrą šiandien skleidžia Biržų rajono savivaldybės Sėlos muziejus, specialistai, nuoširdžiai mus priėmusi direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. „Jau galvojome, kad kas atsitiko, pasiklydote ir iki mūsų nebeatvažiuosite“, – mums įsitaisius prie kavos puikiame kabinete kalbėjo Edita. Teisybės dėlei, porą valandų atvykti į Biržus tikrai vėlavome. O štai prezidentas Antanas Smetona į Biržus 1927 m. atvyko anksčiau numatyto laiko, pasinaudojęs galimybe, apsilankė prie Biržų esančiose Jokūbiškių kapinaitėse. Ten lankėmės ir mes.
Vytautas ČESNAITIS Almanacho „Eskizai“ redaktorius Kelionėje sutikome ir daugiau puikių žmonių, kultūros informacijos ramsčių, žinančių ir besidominčių praeitimi. Gailionyse Gražina Lapkausienė papasakojo apie šalia jos namų betone įtaisytą metalinį kryželį. Pasirodo, tai buvusių namo gyventojų Garbštų kryžius: „Juk tai Garbštų kaimas, čia Garbštai ir ten toliau gyvena Garbštai.“ Stačiūnuose Židonių šeimos Plačiau…
Vytautas ČESNAITIS Almanacho „Eskizai“ redaktorius O kodėl litvakų muziejus negalėjo atsirasti Pasvalyje, nors, tiesa, sinagoga įvilkta į statybinės parduotuvės perimetrą ir įgudusiai akiai atpažįstama? Ar Mažeikiuose, Radviliškyje, Subačiuje, Gruzdžiuose, Viekšniuose ar dar kitur, kur sinagogų, kuriose lankėsi prezidentas Antanas Smetona, jau nebėra, bet išlikę gyvenamieji pastatai, kapinės. Kodėl jis nekuriamas Plačiau…
Vytautas ČESNAITIS Almanacho „Eskizai“ redaktorius Prezidento keliais Niekas negali paneigti prezidento Antano Smetonos brendo svarbos Ukmergės rajonui. Kur jis – ten Lietuva, jo numylėtas senųjų alkakalnių, girių, juosiamų Šventosios, tikėjimo ir vilties kraštas. Jis čia gimė, augo, išėjo pradžios mokslus, prisirišo, studentaudamas ir dirbdamas lankė, būdamas prezidentu rūpinosi infrastruktūra, žemės ūkiu, švietimu, gerove. Plačiau…
Almanacho ESKIZAI redaktorius Vytautas Česnaitis 2019 m. sukanka 800 metų nuo pirmojo (1219 m.) Deltuvos žemės vardo paminėjimo Taikos sutartyje tarp Haličo Voluinės (Ukraina) kunigaikštystės ir lietuvių žemių kunigaikščių. Tai pati seniausia žinoma XIII a. pradžios informacija apie sutartį pasirašiusius Deltuvos kunigaikščius – Judeikį, Pukeikį, Bikšį ir Ligeikį. Svarbus Ukmergės Plačiau…
Almanacho ESKIZAI redaktorius Vytautas Česnaitis 2019-ieji atnešė įstabią žinią Ukmergės krašto gyventojams, minintiems Deltuvos žemės 800 metų jubiliejų. Po keleto metų paieškų pagaliau surastas neeilinis, 1468 m. kovo 5 d. Romos bažnyčios pergamentas, popiežiaus Pauliaus II bulė. Seniausias žinomas rašytinis, originalus Ukmergės krašto dokumentas, leidžiantis kur kas geriau pažinti istoriją, Plačiau…
GIMNAZIJOS KAPELIONAS, KUNIGAS FELICIJONAS DANIUSEVIČIUS Vytautas Česnaitis Beveik prieš 100 metų, 1918-ųjų gegužę, į kaizerio Vilhelmo II kariuomenės okupuotą Vilkomirą nuo 1915 m. iš Kauno dirbti tikybos mokytoju atvyko Petrapilio dvasinės Akademijos auklėtinis, teologijos licenciatas, presbiteris Felicijonas Daniusevičius. Už paskyrimą (Įsak. Nr. 545) į nuo 1918 metų kovo 6 dienos Plačiau…
NEPALAUŽIAMAS TIKĖJIMAS LAISVE Algirdas Motiejūnas „Triumfo arka“ Karo audroms tik nuslinkus į Vakarus, tuometinė sovietinė valdžia „išvaduotuose“ rajonuose paskelbė visuotinę Lietuvos vyrų mobilizaciją. Dalis vyrų, pabūgę gąsdinimų, pakluso, kiti ėmė slapstytis, tikėdamiesi sulaukti karo pabaigos. Juos gaudė NKVD daliniai, kuriems talkino vietiniai atskalūnai. 1944 metų spalio mėnesio viduryje Ukmergėje buvo Plačiau…
ZIGMAS ZINKEVIČIUS APIE SAVE Zigmas Zinkevičius Mano tėvai, Petras ir Marijona Skapaitė Zinkevičiai, buvo dori, religingi kaimiečiai. Tėvas – daug vargo matęs žmogus. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Tris kartus iš jos bėgo. Paskutinįjį kartą nuo Prancūzijos pasienio pasiekė Ukmergę, bet čia buvo pikto žmogaus išduotas. Plačiau…
Lietuvių kalba