Redakcija

Orios kultūrinės spaudos metai praėjo, pralėkė kaip gyvenimas. Jau 2018-ieji. Klausiu nežinau kodėl, nežinia ko? Ar nuo 1990-ųjų priartėta prie išsvajoto orumo? Gal jau branginama asmenybė, kultūrinės informacijos puoselėjimas? Atrodo ne, nemokame naudotis svertais. Augome ne ten, ne laiku, ne reikiamoje vietoje žydėjome, darėme ne taip, net ir mylėjomės ne ten. Vertėjo burtis agroekonominėje klasėje, išsinerti avelėmis iš principų, gudrauti, pataikauti bujojančioms vidutinybėms ar, dar blogiau, niekalams. Knaisiotis rūšiavimui skirtose socialinėse šiukšliadėžėse. Jų kultūrą – į mėlyną konteinerį, anų į geltoną, o tai trečiai chaltūrai priklauso kristi į raudoną, oi, ką aš čia dabar – į žaliąją talpą. Visa gaubiančios miglos, socialumo vaizdiniai ir rūšiavimas. Nežinia kas mes, kur mes ir, po velnių, kodėl tik mes? Projektavimas ir fokusavimas kultūriniais eskizais baigėsi, nemigas ir atnašavimus pamirškime. Įveiklinta praeitis išliks amžina vertybe. Dėl jos verta siekti laisvės, kuri čia pat, šalia, prie durų, aikštėse. Verskime naują kultūrinės leidybos, ESKIZŲ almanacho puslapį ir 2019-uosius skelbkime istorinės Deltuvos Žemės metais. Tai svarbu ir, patikėkite, verta. Jai jau 800.    

Ačiū bendradarbiavusiems ir bendradarbiausiantiems

Vytautas Česnaitis

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba